Į pirmą puslapį

Naujienų archyvas į naujienų archyvą

Pal. Jurgio Matulaičio atlaidai: liepos 14-oji diena, skirta kunigams ir pašvęstojo gyvenimo nariams
Paskelbta: 2011-07-15 20:12:51

Penktoji Palaimintojo minėjimo diena, skirta kunigams ir pašvęstojo gyvenimo asmenims bei Lazdijų dekanatui, tradiciškai prasidėjo konferencija Marijonų gimnazijoje. Sveikindamas susirinkusius klebonas Andrius Šidlauskas MIC sakė, kad atlaidų konferencijose išsakytos mintys padeda geriau suvokti Palaimintojo siekius, veiklą. Po maldos, kuriai vadovavo vyskupas Juozas Žemaitis MIC, Daiva Kuzmickaitė MVS pristatė lektorių Arūną Kučiką, SADM, Bendruomenių reikalų skyriaus vedėją, ir pakvietė pasidalinti mintimis apie bendruomenes bei jų telkimosi svarbą.

Arūnas Kučikas įžangoje dar kartą prisiminė atlaidų motto – „Išmanome peikti, mokėkime dirbti“. Paskaitininkas teigė, kad dažnai turime pagrindo piktintis, bet kai imamės darbo patys, pamatome, jog rezultatas, kurio tikėjomės, ne taip lengvai pasiekiamas, ne viskas pavyksta. Kritika tampa kitokia, kai ir pats veiki. Tuomet labiau supranti, kaip sunku pasiekti trokštamo rezultato. Lektorius kalbėdamas tema „Katalikiškų organizacijų, asociacijų ir draugijų savanoriškos veiklos perspektyvos parapijų veikloje“ atkreipė dėmesį į katalikiškų organizacijų vaidmenį Bažnyčios misijoje. Kadangi Katalikų bažnyčios tikslas skelbti išganymo žinią, tai mūsų, tikinčiųjų, misija dalyvauti Bažnyčios pasiuntinystėje. Yra du būdai dalyvauti šioje misijoje - teritorinė sielovada (vyskupija, dekanatas, parapija) bei įsitraukimas į bendruomeninį judėjimą, organizacijų veiklą. Lektorius, kalbėdamas apie katalikiškų organizacijų vaidmenį modernioje visuomenėje, išskyrė tris svarbius „veikėjus“: valdžios institucijas, organizacijas, siekiančias pelno, ir nevyriausybines organizacijas, siekiančias bendrojo gėrio. Didžioji nevyriausybinių organizacijų dalis yra krikščioniškos organizacijos. Vienas iš pagrindinių šių organizacijų bruožų yra savanoriška veikla, neprivaloma ir neatlygintina. Paskaitininkas kalbėjo, jog įsitraukę į savanorišką veiklą žmonės įgyja patirties, kuri jaunam žmogui svarbi įsiliejant į darbo rinką, vyresnio amžiaus žmonėms tai vienas iš švelnesnių būdų pasitraukti iš aktyvaus darbinio gyvenimo. Paskaitoje buvo aptartos ir katalikiškų organizacijų perspektyvos Lietuvoje. Išsakyta mintis, kad savivaldybės turėtų matyti katalikiškas organizacijas kaip labai svarbius veikėjus, galinčius spręsti ir sprendžiančius socialinius klausimus. Pabrėžė, kad vienas iš katalikiškų organizacijų išskirtinumų – gebėjimas savo veiklą išreikšti liturgiškai (padėti ne tik materialiai, bet ir malda). Baigdamas paskaitą atkreipė dėmesį, kad labai svarbu palaikyti geru žodžiu tuos, kurie imasi veiklos siekdami padėti. Jei kalba susideda tik iš kritikos, tai patys kuriame nepasitikėjimo atmosferą, todėl vis mažiau žmonių norės įsijungti į veiklą. Konferencijos pabaigoje dar kartą nuskambėjo Palaimintojo žodžiai: „Išmanome peikti, mokėkime dirbti“.

Po konferencijos šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje prie Palaimintojo altoriaus buvo meldžiamasi, skambėjo giesmės, ištraukos iš pal. Jurgio Matulaičio MIC „Užrašų“.

Šv. Mišias aukojo J. E. vyskupas R. Norvila, vyskupas Juozas Žemaitis MIC, pamaldose dalyvavo Lazdijų dekanato kunigai ir tikintieji, broliai ir seserys vienuoliniame pašaukime, gausus būrys piligrimų iš Lentvario. Giedojo Seirijų ir Kučiūnų giesmininkai. Homiliją sakė kunigas Vytautas Brilius MIC. Homilijoje kalbėjo apie apaštalo Pauliaus kančią, per kurią apreiškiama paslaptis. Ta paslaptis – didžiuliai garbės turtai yra skirti pagonims. Ir pagonys yra Dievo mylimi vaikai, visiems yra skirta Dievo malonė. Palaimintasis Jurgis Matulaitis MIC šią paslaptį suprato, ją skelbė savo laikmečiu. Jis parodė, kad visi žmonės brangūs Dievui, brangūs ir Jam pačiam. Kunigas teigė, kad Viešpaties ramybė ateina iš amžinybės, iš Dievo, ją atsinešame gimdami. Ar mes einame į žmones ir nešame ramybę? Homilija baigta prašymu surasti ramybę, džiaugsmą, atskleisti paslaptį, kad visi esame Dievo vaikai.

Pasibaigus šv. Mišioms prie Palaimintojo altoriaus buvo kalbama litanija, meldžiamasi už tėvynę. Po pamaldų pabendrauti visi rinkosi į agapę Marijonų vienuolyno kiemelyje. 14 val. norintieji išvyko į Lūginę, palaimintojo Jurgio tėviškę, susikaupti Švenčiausiojo Sakramento adoracijai.


Renata Stadulienė
Šv. Arkangelo Mykolo parapija
Marijampolė

aukštyn