Į pirmą puslapį

Naujienų archyvas į naujienų archyvą

Iššūkis pasitikėti
Paskelbta: 2013-07-11 15:44:03

Štai ir prasidėjo pal. Jurgio Matulaičio atlaidų savaitė. Kaip ir kasmet ją pradedame melsdamiesi už jaunimą ir kartu su jaunimu. Jaunuoliai buvo kviečiami dalyvauti ne tik pačiuose atlaiduose. Jie turėjo galimybę priimti viso savaitgalio iššūkį. Iššūkį palikti savo patogią kasdienybę bei priimti nežinomybę.

Taigi nemažas būrys gražaus jaunimo (apie 80 žmonių) šeštadienį, 15 valandą, išžygiavo iš Marijampolės Arkangelo Mykolo bazilikos į palaimintojo tėviškę Lūginę. Tai ne šiaip žygis. Tai procesija paskui kryžių. Procesija su giesmėmis ir maldomis miesto gatvėmis. Todėl tuo pačiu tai ir iššūkis. Juk daug paprastesnė procesija aplink bažnyčią. Visai kas kita gatvėse - čia gali sutikti ne tik sveikinančius ir besišypsančius veidus, tačiau ir pašaipius žvilgsnius bei žodžius. Eini tokioj procesijoj ir staiga suvoki, kad ši eisena - tavo gyvenimo simbolis. Juk išgyveni tą pačią realybę kaip ir kiti žmonės, turi jei ne tokius pačius, tai bent panašius rūpesčius, bet kai eini savo gyvenime paskui kryžių kartu su malda ir bendruomene, tuomet tavo kasdienybė virsta kitokia... Kažkokia ypatinga... Žavinga ir džiaugsminga.

Melsdamiesi ir giedodami nejučiomis pasiekėme Lūginę. Čia laukė nauji iššūkiai: nakvynė palapinėse, nauji žmonės, paruošta programa ir veiklos. Tai iššūkis pasitikėti kitu jaunuoliu, organizatoriais, Dievu.

Taigi Lūginėje mūsų procesiją vainikavo šv. Mišios, po kurių laukė vakarienė. Pasistiprinę klausėmės kunigo Arūno Simonavičiaus katechezės. Iškart po jos pasiskirstėme grupelėmis aptarti dienos įspūdžius bei lūkesčius. Tuomet atėjo laikas šeštadienio vakaronei - linksminomės šokdami lietuvių liaudies šokius. Pamaniau, kad jeigu senovės lietuviai dažnai taip linksmindavosi, tuomet pavydžiu jiems...

Vakaronė nebyliai liudijo kiekvienam iš mūsų - tikėjimas netrukdo žmogui linksmintis. Priešingai, tikėjimas veda į džiaugsmą... Nesibaigiantį džiaugsmą.

Galop atėjo metas vakaro maldai ir adoracijai, kai „Jis žiūri į mane, o aš į Jį“... Kristus duonoje byloja - Dievas yra pažinus, o tikėjimas yra labiau konkretus nei abstraktus dalykas, pasireiškiantis konkrečiais darbais.

Po adoracijos - metas ilsėtis, nes rytojus žadėjo nuostabią Viešpaties dieną.Tokia ji ir buvo - oras tiesiog tobulas, tad maloniai šildant saulei pavalgėme pusryčius ir vėl pėsčiomis žygiavome į baziliką. Čia mūsų laukė viso savaitgalio vainikavimas - šventė Viešpaties artume ir galimybė priimti Jo malonę - atlaidus.

Taigi toks buvo iššūkis jaunuoliams. Iššūkis pasitikėti. Jis buvo toks spalvingas ir suteikiantis gyvenimui skonį. Neabejoju, kad tie, kurie šį iššūkį priėmė - laimėjo. O pergalės vaisiai gali pasirodyti, kada to mažiausiai tikimės.

Nuotraukos autorius Arvydas Kluonius

 

aukštyn